Vorai – šie aštuonkojai nariuotakojai gyvūnai egzistuoja beveik visuose Žemės kampeliuose. Nors daugelis vorų yra visiškai nepavojingi žmogui ir netgi naudingi naikindami kenkėjus, kai kurios rūšys turi itin stiprius nuodus, galinčius rimtai pakenkti žmogaus sveikatai ar net sukelti mirtį. Šiame tekste apžvelgsime 10 pavojingiausių pasaulio vorų, jų elgesį, paplitimą ir nuodus.
1. Australiškasis piltuvinis voras (Sydney Funnel-web Spider)
Australiškasis piltuvinis voras (Atrax robustus) yra laikomas vienu pavojingiausių vorų pasaulyje. Šie tamsios spalvos, blizgančio kūno vorai paplitę Australijos rytiniame pakraštyje, ypač aplink Sidnėjaus regioną. Jų ilgis siekia 1-5 cm, o patinai yra žymiai pavojingesni už pateles.
Australiškojo piltuvinio voro nuodai yra ypač toksiški žmonėms dėl juose esančio neurotoksino δ-atracotoksino. Įkandus šiam vorui, nuodai greitai paveikia nervų sistemą, sukeldami rimptus simptomus: pradinį skausmą įkandimo vietoje, dilgčiojimą aplink burną, raumenų spazmus, sunkų prakaitavimą, padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus, kvėpavimo problemas ir neurologinius sutrikimus.
Iki antitoksino sukūrimo 1981 metais, šio voro įkandimai buvo mirties priežastis 13 žmonių. Dabar, turint antitoksiną, nuo jo įkandimų nemirštama, tačiau simptomai vis tiek yra labai sunkūs ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Australiškasis piltuvinis voras gyvena po žeme išraustose olose su piltuvėlio formos įėjimu, padengtame voratinkliu – iš čia kilo ir jų pavadinimas. Jie agresyviai gina savo teritoriją ir, ypač patinai ieškodami partnerės, dažnai patenka į žmonių namus ar sodus.
2. Brazilinis klajūnas (Brazilian Wandering Spider)
Phoneutria genties vorai, dažnai vadinami braziliniu klajūnu arba bananiniu voru, yra kilę iš tropinių Pietų ir Centrinės Amerikos miškų. Jų vardas „klajūnas” atspindi jų elgesį – šie vorai neriša pastovių voratinklių, bet aktyviai medžioja naktimis, o dieną slepiasi tamsiose, drėgnose vietose.
Šie vorai gali užaugti iki 15-18 cm (įskaitant kojas), o jų nuodai yra stiprūs neurotoksinai, kurie sukelia intensyvų skausmą, prakaitavimą, širdies palpitacijas, pykinimą, hipotenziją, priapizmą (skausmingą ir ilgalaikę erekciją vyrams), regėjimo problemas ir, jei negydoma, gali sukelti mirtį dėl kvėpavimo nepakankamumo.
Ypač pavojingas yra Phoneutria fera ir Phoneutria nigriventer rūšys. Jų agresyvus gynybinis elgesys dar labiau didina įkandimo riziką – užuot bėgę, jie pakelia priekines kojas, atidengia savo iltas ir puola.
Brazilinis klajūnas kartais patenka į bananus ir kitus vaisius, kurie eksportuojami į kitas šalis, todėl žinomi įkandimų atvejai ir už jų natūralaus paplitimo ribų.
3. Juodoji našlė (Black Widow)
Juodosios našlės (Latrodectus genties vorai) yra vienos labiausiai atpažįstamų ir bijomų vorų pasaulyje. Patelės, kurios yra ženkliai didesnės už patinus, yra juodos su raudonos spalvos smėlio laikrodžio formos žyme ant pilvelio.
Juodųjų našlių nuoduose yra alfa-latrotoksino, neurotoksino, kuris sukelia simptomus, žinomus kaip latrodektizmas: intensyvus skausmas įkandimo vietoje, kuris plinta po visą kūną, raumenų mėšlungis, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, padidėjęs kraujospūdis ir prakaitavimas. Nors mirtis nuo juodosios našlės įkandimo yra reta, simptomai gali trukti kelias dienas ar net savaites.
Nepaisant jų baisios reputacijos, juodosios našlės nėra agresyvios ir paprastai įkanda tik tada, kai jaučiasi užspaustos ar kai ginamos jų dėtys. Jos dažniausiai gyvena tamsiose, nuošaliose vietose, tokiose kaip malkinės, sandėliukai, po akmenimis ar rąstais.
Juodosios našlės paplitusios visame pasaulyje, įskaitant Šiaurės ir Pietų Ameriką, Europą, Aziją, Afriką ir Australiją, nors skirtinguose regionuose gyvena skirtingos rūšys.
4. Rudasis atsiskyrėlis (Brown Recluse)
Rudasis atsiskyrėlis (Loxosceles reclusa) yra nedidelis, rudos spalvos voras su tamsiomis smuiko formos žymėmis ant nugaros. Jis paplitęs centrinėje ir pietinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje.
Šio voro nuodai turi fermento sfingomielazės-D, kuris sukelia audinio nekrozę įkandimo vietoje. Įkandimas gali sukelti vadinamąjį loksoscelizmą – būklę, kai aplink įkandimo vietą pradeda mirti audiniai, kartais suformuodami atvirą žaizdą, kuri gali trukti savaites ar mėnesius gyti ir palikti randą. Retais atvejais gali išsivystyti sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, sąnarių skausmas ir hemolizė (raudonųjų kraujo kūnelių irimas).
Kaip ir jų pavadinimas rodo, rudieji atsiskyrėliai vengia žmonių ir dažniausiai slepiasi tamsiose, nuošaliose vietose, tokiose kaip rūsiai, sandėliukai ar užuolaidų klostyse. Jie nėra agresyvūs ir įkanda tik tada, kai jaučiasi užspausti ar užgauti.
5. Šešiakampis ermitinis voras (Six-eyed Sand Spider)
Šešiakampis ermitinis voras (Sicarius hahni) gyvena Afrikos dykumose, ypač Namibijoje ir kitose pietinės Afrikos šalyse. Jis yra puikiai prisitaikęs prie dykumų aplinkos – jo kūnas padengtas smėlio dalelėmis, kurios veikia kaip kamufliažas, o užpultas jis gali greitai pasislėpti smėlyje.
Nors žmonių įkandimų atvejų beveik nėra dokumentuota, laboratoriniai tyrimai rodo, kad šio voro nuodai yra itin stiprūs ir gali sukelti kraujo krešulių formavimąsi, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą ir audinių nekrozę. Manoma, kad įkandimas žmogui potencialiai galėtų būti mirtinas dėl šių nuodų sukeliamo kraujagyslių pažeidimo ir vidinio kraujavimo.
Laimei, šie vorai yra labai drovūs, vengia kontakto su žmonėmis ir gyvena nuošaliose vietose, todėl įkandimo rizika yra minimali.
6. Raudonasis katino voras (Red-back Spider)
Raudonasis katino voras (Latrodectus hasselti) yra juodosios našlės artimas giminaitis, aptinkamas Australijoje. Patelės yra juodos su ryškia raudona juosta ant pilvelio viršutinės dalies (iš čia kilo ir jų pavadinimas).
Šių vorų nuodai, kaip ir juodųjų našlių, turi alfa-latrotoksiną, kuris sukelia latrodektizmą. Simptomai apima intensyvų skausmą įkandimo vietoje, prakaitavimą, raumenų silpnumą, pykinimą, vėmimą ir padidėjusį kraujospūdį. Nors mirtis nuo raudonojo katino voro įkandimo yra reta, ypač turint antitoksiną, simptomai gali būti labai nemalonūs ir tęstis keletą dienų.
Šie vorai paprastai gyvena sausuose, tamsiose vietose, tokiose kaip sodo baldai, malkinės, garažai ir sandėliukai. Jie nėra agresyvūs ir paprastai įkanda tik tada, kai jaučiasi užspausti ar kai ginamos jų dėtys.
7. Geltonas maišinis voras (Yellow Sac Spider)
Geltonasis maišinis voras (Cheiracanthium genties) yra mažas (apie 0,5 cm ilgio), gelsvos ar geltonai žalios spalvos voras, paplitęs Šiaurės Amerikoje, Europoje ir dalyje Azijos bei Australijos.
Nors jų nuodai nėra tokie stiprūs kaip anksčiau minėtų vorų, jie gali sukelti skausmingą įkandimo vietą, paraudimą, patinimą ir kartais nedidelę nekrozę. Simptomai paprastai praeina per 24-48 valandas be medicininės pagalbos.
Šie vorai yra aktyvūs medžiotojai, kurie nekuria pastovių voratinklių, o vietoj to stato laikinus „maišelius” iš šilko, kuriuose slepiasi dienos metu. Jie dažnai patenka į namus ir gali įkąsti žmonėms miego metu, jei jaučiasi užspausti ar užgauti.
8. Indinis piltuvinis voras (Indian Funnel-web Spider)
Indinis piltuvinis voras (Poecilotheria genties) yra didelis medžiuose gyvenantis voras, paplitęs Indijoje ir Šri Lankoje. Jie gali užaugti iki 16-20 cm (įskaitant kojas) ir yra ryškiai spalvoti.
Šių vorų nuodai turi neurotoksinus, kurie gali sukelti intensyvų skausmą, raumenų mėšlungį, prakaitavimą, pykinimą ir vėmimą. Simptomai paprastai praeina per kelias dienas, nors kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Mirtis nuo indinio piltuvinio voro įkandimo yra reta, bet įmanoma, ypač vaikams ir asmenims su sveikatos problemomis.
Šie vorai gyvena piltuvėlio formos voratinkliuose, kuriuos kuria medžių kamienuose, po žieve ar kitose natūraliose ertmėse. Jie nėra agresyvūs, bet gali įkąsti, jei jaučiasi užgrėsti.
9. Baltakojis voras (White-tailed Spider)
Baltakojis voras (Lampona genties) yra vidutinio dydžio, tamsiai pilkos ar juodos spalvos voras su balta ar kreminės spalvos žyme pilvelio gale (iš čia ir pavadinimas). Jis paplitęs Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
Nors anksčiau buvo manoma, kad šių vorų nuodai gali sukelti nekrozę, naujausi tyrimai to nepatvirtina. Įkandimas paprastai sukelia tik vietinį skausmą, paraudimą ir patinimą, kurie praeina per kelias dienas.
Baltakojai vorai yra aktyvūs medžiotojai, kurie nekuria pastovių voratinklių. Jie mėgsta medžioti kitus vorus, įskaitant juodąsias našles ir rudus atsiskyrėlius. Jie dažnai patenka į namus ir gali įkąsti žmonėms, jei jaučiasi užgrėsti ar užspausti.
10. Tarantula
Tarantulos (Theraphosidae šeimos vorai) yra dideli, plaukuoti vorai, paplitę visuose kontinentuose, išskyrus Antarktidą. Nepaisant jų bauginančios išvaizdos, dauguma tarantulų rūšių nėra pavojingos žmonėms.
Tačiau kai kurios tarantulų rūšys, ypač iš Pietų Amerikos, turi nuodus, kurie gali sukelti stiprų skausmą, raumenų mėšlungį ir širdies ritmo sutrikimus. Be to, kai kurios tarantulos, ypač iš Senojo pasaulio, turi išsivysčiusius gynybos mechanizmus – jos gali „šaudyti” savo pilvo plaukeliais, kurie sukelia stiprų odos, akių ir kvėpavimo takų dirginimą.
Tarantulos paprastai nėra agresyvios ir vengia kontakto su žmonėmis. Jos įkanda tik tada, kai jaučiasi labai užgrėstos, ir dažnai pirmiausia naudoja kitus gynybos mechanizmus, tokius kaip įspėjamoji poza ar „plaukelių šaudymas”.
Išvados
Nors kai kurie vorai turi stiprius nuodus, galinčius rimtai pakenkti žmogaus sveikatai ar netgi sukelti mirtį, svarbu paminėti, kad didelė dauguma iš daugiau nei 45 000 žinomų vorų rūšių yra visiškai nepavojingos žmonėms. Be to, net ir pavojingiausi vorai retai įkanda žmonėms, nebent jaučiasi užgrėsti ar užspausti.
Vorų įkandimai, nors ir potencialiai pavojingi, retai baigiasi mirtimi dėl kelių priežasčių:
- Daugeliui pavojingų vorų yra sukurti antitoksinai
- Vorai dažnai vengia kontakto su žmonėmis
- Ne visi įkandimai yra nuodingi – kartais vorai įkanda be nuodų įleidimo
Norint išvengti vorų įkandimų, rekomenduojama:
- Reguliariai tvarkyti namus, ypač retai naudojamas patalpas
- Būti atsargiems tvarkant daiktus, kurie ilgai stovėjo neliesti
- Naktį naudoti apšvietimą judant per vietoves, kur gali būti vorų
- Dėvėti pirštines ir ilgas kelnes bei marškinius dirbant sode ar tvarkant lauko patalpas
- Reguliariai tikrinti avalynę, ypač tose vietovėse, kur gyvena pavojingi vorai
Įvykus voro įkandimui, ypač jei įtariama, kad voras buvo nuodingas, svarbu:
- Išlikti ramiam
- Jei įmanoma, saugiai pagauti ar nufotografuoti vorą identifikavimui
- Nuplauti įkandimo vietą švariu vandeniu ir muilu
- Uždėti šaltą kompresą skausmui malšinti
- Kuo greičiau kreiptis į gydytoją, ypač jei pradeda vystytis sisteminiai simptomai
Vorai vaidina svarbų vaidmenį ekosistemose, kontroliuodami kenkėjų populiacijas, ir daugeliu atvejų jų nauda žmonėms viršija potencialų pavojų. Pagarba ir atsargumas gali padėti žmonėms ir vorams taikiai sugyventi.