9 įdomiausi faktai apie žmogaus kūną, kurių tikrai nežinojote

Žmogaus kūnas – neįtikėtinas biologinis mechanizmas, pilnas paslapčių ir nuostabą keliančių funkcijų. Nors gyvename su savo kūnais visą gyvenimą, daugelis mūsų nežino stulbinančių faktų apie tai, kaip jie iš tiesų veikia. Šiame straipsnyje atskleidžiame devynis neįtikėtinus faktus apie žmogaus kūną, kurie privers jus kitaip pažvelgti į savo fizinę egzistenciją.

1. Jūsų kūnas nuolat atsinaujina

Nors jaučiatės kaip tas pats žmogus visą savo gyvenimą, tiesa ta, kad jūsų kūnas nuolat atsinaujina. Skirtingų kūno audinių ląstelės yra pakeičiamos skirtingu greičiu, todėl jūs palaipsniui virstate „nauju” žmogumi.

Žmogaus kūnas sudarytas iš maždaug 37 trilijonų ląstelių, ir dauguma jų reguliariai atsinaujina:

• Virškinamojo trakto gleivinė atsinaujina kas 2-3 dienas
• Odos ląstelės visiškai atsinaujina kas 27-30 dienų
• Raudonieji kraujo kūneliai gyvena apie 120 dienų
• Kepenų ląstelės atsinaujina kas 300-500 dienų
• Kaulų audinys visiškai atsinaujina kas 10 metų

Tačiau ne visos ląstelės turi tokį patį atsinaujinimo greitį. Pavyzdžiui, daugelis smegenų neuronų ir širdies ląstelių išlieka beveik visą gyvenimą, nors ir jų viduje vyksta nuolatinis baltymų atsinaujinimas. Tai reiškia, kad molekuliniu lygmeniu jūsų kūnas nuolat keičiasi, nors išlaikomas jūsų identitetas.

2. Jūsų žarnyno mikrobioma – antrasis genomas

Žmogaus virškinimo sistemoje gyvena maždaug 100 trilijonų mikroorganizmų, vadinamų žarnyno mikrobioma. Tai daugiau nei žmogaus kūno ląstelių skaičius! Šie mikroorganizmai kolektyviai turi daugiau kaip 3 milijonus genų, palyginti su maždaug 23 000 genų žmogaus genome.

Šios bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai yra nepaprastai svarbūs mūsų sveikatai:

• Jie padeda virškinti tam tikrą maistą, kurio mūsų fermentai negali suskaidyti
• Gamina vitaminus, įskaitant B12, K ir kai kuriuos B grupės vitaminus
• Saugo nuo patogeninių mikroorganizmų
• Reguliuoja imuninę sistemą ir mažina uždegimus
• Daro įtaką smegenų veiklai ir nuotaikai per vadinamąjį „žarnyno-smegenų ryšį”

Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobioma yra unikali kaip pirštų atspaudai. Mokslininkai vis labiau supranta, kad žarnyno mikrobioma gali būti susijusi su daugeliu sveikatos aspektų, įskaitant nutukimą, diabetą, autoimunines ligas ir net psichikos sveikatą.

3. Jūsų kaulai yra stipresni už plieną

Žmogaus kaulai yra neįtikėtinai tvirti, atsižvelgiant į jų svorį. Kaulo atramos jėga yra prilyginama plienui – centimetro skersmens kaulo gabalėlis gali atlaikyti 9 tonų svorį – tai beveik keturis kartus daugiau nei betonas ir keturis kartus daugiau nei atitinkamo dydžio kietojo plieno gabalas.

Tai įmanoma dėl unikalios kaulų struktūros:

• Kaulai yra sudaryti iš mineralinių junginių (daugiausia kalcio fosfato), kurie suteikia tvirtumą
• Jų viduje esantis kolagenas suteikia elastingumo ir atsparumo lūžiams
• Kaulų vidaus struktūra yra panaši į medaus korį, kas suteikia maksimalų stiprumą esant minimaliam svoriui

Be to, kaulai yra gyvi audiniai, kurie nuolat atsinaujina. Specializuotos ląstelės, vadinamos osteoblastais, gamina naują kaulinį audinį, o osteoclastai suardo seną kaulinį audinį. Šis procesas, vadinamas kaulo remodeliavimu, leidžia kaulams nuolat prisitaikyti prie fizinių jėgų ir užtikrinti optimalų stiprumą.

4. Jūsų smegenys sunaudoja 20% viso kūno energijos

Nors smegenys sudaro tik apie 2% viso kūno svorio, jos sunaudoja neproporcingai didelę kūno energijos dalį. Ramybės būsenoje žmogaus smegenys sunaudoja apie 20% viso kūno deguonies ir gliukozės, o tai rodo milžinišką energijos poreikį.

Kodėl smegenys reikalauja tiek daug energijos?

• Jose yra apie 86 milijardus neuronų, kurie nuolat palaiko elektrinius signalus
• Tam, kad neuronai galėtų komunikuoti, jie turi palaikyti jonų gradientus savo membranose, o tam reikia nuolatinio ATP (energijos molekulės) tiekimo
• Smegenys neturi energijos atsargų, todėl reikalauja nuolatinio gliukozės ir deguonies tiekimo

Įdomu tai, kad smegenų energijos suvartojimas beveik nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar esate pailsėję, ar sprendžiate sudėtingą matematinį uždavinį. Smegenys visada veikia „visu pajėgumu”, net kai miegate, apdorodamos informaciją, konsoliduodamos atmintį ir palaikydamos gyvybines funkcijas.

5. Akys gali atpažinti 10 milijonų skirtingų spalvų

Žmogaus akys yra nepaprastai jautrios ir gali atpažinti daugiau nei 10 milijonų skirtingų spalvų. Tokiu būdu mūsų regėjimo sistema yra viena sudėtingiausių ir jautriausių biologinių sistemų gamtoje.

Tai įmanoma dėl trijų tipų fotoreceptorių, vadinamų kūgeliais, esančių tinklainėje:

• S kūgeliai (jautrūs mėlynai spalvai, su didžiausiu jautrumu ties 420 nm bangos ilgiu)
• M kūgeliai (jautrūs žaliai spalvai, su didžiausiu jautrumu ties 530 nm)
• L kūgeliai (jautrūs raudonai spalvai, su didžiausiu jautrumu ties 560 nm)

Šių trijų receptorių tipų derinys leidžia mūsų smegenims interpretuoti beveik neribotą spalvų spektrą. Tačiau ne visi gyvūnai mato spalvas taip pat kaip mes. Kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, šunys, turi tik du kūgelių tipus, todėl jų spalvų matymas yra ribotas. Kita vertus, kai kurie paukščiai ir žuvys turi keturis ar net penkis skirtingus fotoreceptorius, leidžiančius jiems matyti ultravioletinius spindulius, kurių mes nematome.

6. Jūsų oda yra didžiausias organas

Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas, užimantis vidutiniškai 1,5-2 kvadratinius metrus suaugusio žmogaus kūno paviršiaus ploto ir sudarantis apie 15% viso kūno svorio. Ji atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų:

• Veikia kaip barjeras, saugantis nuo mikrobų, chemikalų ir fizinių pažeidimų
• Reguliuoja kūno temperatūrą per prakaitavimą ir kraujagyslių plėtimąsi/susiaurėjimą
• Gamina vitaminą D, kai yra veikiama saulės šviesos
• Perduoda sensorinius signalus apie skausmą, temperatūrą, prisilietimą ir spaudimą
• Saugo nuo skysčių praradimo

Oda yra sudėtinga daugiasluoksnė struktūra:

• Epidermis (išorinis sluoksnis) yra sudarytas iš keratinocitų, melanocitų ir imuninių ląstelių
• Dermis (vidurinis sluoksnis) turi kolageno ir elastino skaidulas, kraujagysles, limfagysles, nervų galūnes ir plaukų folikulus
• Hipodermis (giliausias sluoksnis) sudarytas iš riebalinio audinio, kuris veikia kaip izoliacija ir energijos atsarga

Oda nuolat atsinaujina – naujos ląstelės formuojasi giliausiuose sluoksniuose ir palaipsniui kyla į paviršių, kur jos tampa plokščiomis ir galiausiai nukrenta kaip negyva oda. Šis procesas trunka apie 28 dienas, o tai reiškia, kad mes visiškai pakeičiame savo išorinį odos sluoksnį kas mėnesį.

7. Jūsų nosis gali atpažinti trilijonus kvapų

Ilgą laiką buvo manoma, kad žmonės gali atpažinti apie 10 000 skirtingų kvapų. Tačiau 2014 m. mokslininkai iš Rockefellerio universiteto atskleidė, kad mūsų uoslės gebėjimai yra nepalyginamai didesni – žmonės gali atpažinti daugiau nei 1 trilijoną skirtingų kvapų!

Šis nepaprastas gebėjimas atsiranda dėl sudėtingos uoslės sistemos:

• Nosies viršutinėje dalyje yra apie 400 skirtingų tipų uoslės receptorių
• Šie receptoriai gali sudaryti nesuskaičiuojamą kiekį kombinacijų, kad atpažintų įvairius kvapus
• Kiekvienas kvapas aktyvuoja unikalų receptorių derinį, sukurdamas tam tikrą „pirštų atspaudą” smegenyse

Uoslė yra glaudžiai susijusi su atmintimi ir emocijomis, nes uoslės signalai tiesiogiai keliauja į limbinę sistemą, smegenų dalį, atsakingą už emocijas ir atmintį. Todėl kvapai gali sukelti stiprius prisiminimus ir emocines reakcijas.

Įdomu tai, kad kiekvieno žmogaus uoslės receptorių genai šiek tiek skiriasi, todėl skirtingi žmonės gali uosti tą patį kvapą skirtingai. Tai paaiškina, kodėl kai kurie kvapai, kurie vieniems atrodo malonūs, kitiems gali būti nemalonūs.

8. Jūsų širdis sukuria pakankamai energijos, kad galėtų vairuoti sunkvežimį

Žmogaus širdis yra nepaprastai galingas organas. Per vidutinę gyvenimo trukmę ji suplaka daugiau nei 2,5 milijardo kartų ir perpumpuoja apie 7 000 litrų kraujo per dieną. Jei širdies sukurta energija būtų paversta mechanine energija, per gyvenimą jos užtektų, kad būtų galima nuvažiuoti sunkvežimiu apie 32 kilometrus.

Štai keletas įspūdingų faktų apie širdį:

• Ramybės būsenoje širdis suplaka vidutiniškai 60-100 kartų per minutę
• Per vieną minutę širdis perpumpuoja apie 5 litrus kraujo
• Širdies raumuo (miokardas) yra stipriausias raumuo kūne pagal ištvermę
• Širdis sukuria elektrinę energiją, pakankamą elektrokardiogramai (EKG) užregistruoti
• Širdis gali plakti net ir atskirta nuo kūno, jei tik tiekiami deguonis ir maistinės medžiagos

Širdies audinio unikalumas yra tai, kad jis susideda iš specialių širdies raumenų ląstelių (kardiomiocitų), kurios gali generuoti elektrinius impulsus be išorinio nervinio stimuliavimo. Tai leidžia širdžiai plakti savarankiškai, nors jos dažnis ir yra reguliuojamas autonominės nervų sistemos.

9. Jūsų DNR galėtų nusitęsti iki Saulės ir atgal 600 kartų

Kiekviena žmogaus ląstelė (išskyrus raudonuosius kraujo kūnelius) turi branduolį, kuriame yra 46 chromosomos, sudarytos iš DNR. Jei ištiestume visą DNR iš vienos ląstelės, ji būtų apie 2 metrų ilgio. Turint omenyje, kad žmogaus kūne yra apie 37 trilijonai ląstelių, bendra DNR ilgis būtų astronominis.

Štai keletas perspektyvų:

• Visa žmogaus kūno DNR, ištiesta į vieną liniją, būtų apie 74 milijardus kilometrų ilgio
• Atstumas nuo Žemės iki Saulės yra maždaug 150 milijonų kilometrų
• Taigi, žmogaus DNR galėtų nusitęsti iki Saulės ir atgal daugiau nei 600 kartų!

Žmogaus genomas, t.y. visa genetinė informacija DNR, susideda iš maždaug 3 milijardų bazių porų. Jei perskaitytume po vieną bazę per sekundę, visą genomą perskaitytume per maždaug 100 metų.

Nepaisant šio neįtikėtino ilgio, DNR yra nepaprastai kompaktiškai supakuota ląstelės branduolyje, kurio skersmuo yra tik apie 6 mikrometrus (0,006 mm). Tai įmanoma dėl sudėtingo DNR vyniojimo aplink baltymų kompleksus, vadinamus histonais, ir tolesnio šių struktūrų susisukimo į vis kompaktiškesnes formas.

Išvados

Žmogaus kūnas yra nepaprasto sudėtingumo ir tobulumo stebuklas. Nuo trilijonų mikroorganizmų, gyvenančių mūsų žarnyne, iki DNR, kuri galėtų nusitęsti iki Saulės ir atgal, kiekvienas aspektas yra kruopščiai sureguliuotas ir atlieka konkrečią funkciją. Supratimas apie šiuos neįtikėtinus faktus ne tik kelia nuostabą, bet ir padeda mums labiau vertinti savo kūno galimybes ir rūpintis juo.

Žmogaus kūno tyrinėjimas nuolat atveria naujus atradimus. Mokslininkai vis dar bando suprasti daugelį biologinių procesų, vykstančių mūsų viduje. Šis nesibaigiantis žinių siekimas apie tai, kaip veikia mūsų kūnas, yra vienas įdomiausių mokslinių kelionių, ir kiekvienas naujas atradimas dar labiau pabrėžia, koks sudėtingas ir nuostabus yra žmogaus organizmas.

Pažindami savo kūną geriau, galime priimti informuotesnius sprendimus apie savo sveikatą ir gerovę. Galbūt kitą kartą, kai susidursite su paprastu kasdienio gyvenimo veiksmu – kvėpavimu, valgymu ar tiesiog judėjimu – akimirkai sustokite ir pagalvokite apie visus sudėtingus procesus, vykstančius jūsų viduje, kurie leidžia jums gyventi, jausti ir patirti pasaulį.