Dirbtinis intelektas (DI) per pastaruosius dešimtmečius patyrė milžinišką evoliuciją, transformuodamas daugybę sričių – nuo medicinos iki finansų, nuo logistikos iki pramogų. Tačiau viena sritis, kurioje DI daro vis didesnį poveikį ir kelia reikšmingų etinių bei geopolitinių klausimų, yra karinė ir gynybos technologijų sfera. Šiame tekste išsamiai nagrinėsime, kaip dirbtinis intelektas jau dabar keičia gynybos sistemas, kokie pokyčiai numatomi artimiausioje ateityje ir kokias etines bei teisines dilemas kelia besivystančios DI gynybos technologijos.
Svarbu pažymėti, kad dirbtinio intelekto taikymas gynybos srityje apima platų spektrą technologijų – nuo pusiau autonominių sistemų, reikalaujančių žmogaus įsikišimo, iki visiškai autonominių ginklų sistemų, galinčių savarankiškai priimti sprendimus be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Tokia plati DI taikymo gynybos sistemose amplitudė rodo, kad technologijų raida šioje srityje vyksta sparčiai ir nevienareikšmiškai.
Dabartinis dirbtinio intelekto taikymas gynybos sistemose
Žvalgybos ir duomenų analitika
Viena iš pagrindinių sričių, kuriose dirbtinis intelektas jau dabar aktyviai naudojamas gynyboje, yra žvalgybos duomenų rinkimas ir analizė. Dėl milžiniško informacijos srauto, kurį generuoja įvairūs šaltiniai – nuo palydovų iki socialinių tinklų – tradiciniai žvalgybos metodai tampa nepakankami. DI algoritmai gali greitai apdoroti didžiulius duomenų kiekius, identifikuoti tendencijas, anomalijas ir potencialias grėsmes, kurias žmogus galėtų praleisti.
Pavyzdžiui, JAV gynybos ministerijos projektas „Project Maven” naudoja mašininio mokymosi algoritmus dronų surinktų vaizdų analizei. Sistema gali automatiškai identifikuoti ir klasifikuoti objektus nuotraukose ar vaizdo įrašuose, žymiai sumažindama analitikams tenkantį darbo krūvį. Panašios sistemos naudojamos signalų žvalgybai (SIGINT), kibernetinei žvalgybai (CYBINT) ir atvirų šaltinių žvalgybai (OSINT).
Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, kurios susiduria su hibridinėmis grėsmėmis, DI algoritmai jau padeda aptikti dezinformacijos kampanijas ir koordinuotą priešišką veiklą internete. Šios sistemos stebi socialinių tinklų ir naujienų svetainių turinį, identifikuodamos nenatūralius sklaidos modelius ir galimus automatizuotus „botų” tinklus.
Kibernetinė gynyba
Kibernetinio saugumo srityje DI tapo būtinu įrankiu kovojant su vis sudėtingesnėmis ir didesnio masto atakomis. Gynybinius pajėgumus turinčios valstybės, įskaitant Lietuvą, aktyviai vysto ir diegia DI pagrįstas kibernetinės gynybos sistemas, kurios gali:
- Aptikti anomalijas tinklo srautuose, kurios gali rodyti kibernetines atakas
- Automatiškai reaguoti į aptiktas grėsmes, blokuodamos kenkėjišką veiklą
- Prognozuoti galimus pažeidžiamumus ir užtikrinti prevencinę apsaugą
- Simuliuoti potencialias atakas, siekiant įvertinti gynybos sistemų efektyvumą
2020 metais NATO įsteigė kibernetinės gynybos centrą Estijoje, kuris aktyviai plėtoja DI sprendimus kibernetiniam saugumui stiprinti. Šis centras bendradarbiauja su visomis aljanso narėmis, įskaitant Lietuvą, dalindamasis žiniomis ir technologijomis.
Autonominės ir pusiau autonominės sistemos
Šiuo metu veikiančios karinės autonominės sistemos dažniausiai yra pusiau autonominės, tai reiškia, kad jos gali savarankiškai atlikti tam tikras funkcijas, tačiau kritiniams sprendimams vis dar reikalingas žmogaus patvirtinimas. Tokių sistemų pavyzdžiai:
- Autonominiai dronai žvalgybai, kurie gali savarankiškai skraidyti nustatytais maršrutais ir rinkti duomenis
- Gynybinės sistemos, kaip Izraelio „Iron Dome”, kurios automatiškai aptinka ir perimta atskriejančias raketas
- Sausumos robotai, naudojami bombų neutralizavimui ir pavojingų teritorijų žvalgybai
Rusijos invazija į Ukrainą tapo savotišku katalizatoriumi pusiau autonominių sistemų vystymui ir diegimui. Ukraina efektyviai naudoja komercinius dronus, papildytus DI elementais, tiek žvalgybai, tiek taktiniams smūgiams. Šis konfliktas parodė, kad net ribotas DI panaudojimas mūšio lauke gali turėti reikšmingą poveikį karinėms operacijoms.
Logistika ir techninė priežiūra
Nors mažiau pastebimas, bet ne mažiau svarbus DI taikymas yra karinė logistika ir techninė priežiūra. DI algoritmai optimizuoja tiekimo grandines, prognozuoja įrangos gedimus dar prieš jiems įvykstant ir užtikrina efektyvesnį išteklių paskirstymą.
JAV kariuomenė naudoja „Condition Based Maintenance Plus” (CBM+) sistemą, kuri stebi įrangos būklę realiu laiku ir numato, kada reikės atlikti techninę priežiūrą. Tai leidžia sumažinti neplanuotų gedimų skaičių ir optimizuoti techninės priežiūros grafikus.
NATO šalys, įskaitant Lietuvą, taip pat diegia panašias sistemas, siekdamos maksimaliai padidinti savo ribotų karinių išteklių efektyvumą. Tai ypač svarbu mažesnėms valstybėms, kurios turi ribotus gynybos biudžetus.
DI karinių technologijų vystymosi tendencijos ir perspektyvos
Visiškai autonominės ginklų sistemos
Viena iš labiausiai kontroversiškų tendencijų yra visiškai autonominių ginklų sistemų (LAWS – Lethal Autonomous Weapons Systems), kartais vadinamų „robotais žudikais”, vystymas. Šios sistemos galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl taikinių atrankos ir atakavimo be tiesioginio žmogaus įsikišimo.
Kelios technologiškai pažangios valstybės, įskaitant JAV, Kiniją ir Rusiją, aktyviai investuoja į tokių sistemų kūrimą, nors oficialiai dauguma teigia, kad galutinis sprendimas dėl jėgos panaudojimo visada liks žmogaus rankose. Tačiau technologinė pažanga sparčiai juda link scenarijaus, kai visiškai autonominės sistemos taps techniškai įmanomos.
2021 metais pirmą kartą istorijoje buvo užfiksuotas atvejis, kai dronas, veikiantis autonominiu režimu, atakavo žmones be tiesioginio operatoriaus komandos. Tai įvyko Libijoje, kur Turkijos pagamintas dronas „Kargu-2” savarankiškai identifikavo ir atakavo taikinius. Šis incidentas sukėlė naują diskusijų bangą dėl autonominių ginklų reguliavimo būtinybės.
Dirbtinės išminties integravimas į vadovavimo ir kontrolės sistemas
Pažangesnės DI sistemos vis labiau integruojamos į vadovavimo ir kontrolės (C2) sistemas, padėdamos kariniam vadovavimui priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Šios sistemos gali greitai išanalizuoti mūšio lauko duomenis, įvertinti skirtingus veiksmų scenarijus ir pateikti rekomendacijas vadams.
JAV DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) plėtoja CADET (Causal Analysis and Decision-making Engine for TRADESPACE) programą, kuri naudoja dirbtinį intelektą sudėtingoms karinėms problemoms spręsti, modeliuojant įvairius scenarijus ir prognozuojant jų rezultatus.
NATO šalys taip pat investuoja į panašias technologijas, siekdamos sukurti efektyvesnes jungtines vadovavimo ir kontrolės sistemas, kurios galėtų geriau koordinuoti daugiašales operacijas. Tai ypač aktualu tokioms organizacijoms kaip NATO, kur operacijose dalyvauja skirtingų šalių pajėgos su skirtingomis sistemomis ir procedūromis.
Rojaus mechanizmai ir „žmogus grandinėje”
Reaguodami į etines ir teisines problemas, kylančias dėl autonominių ginklų sistemų, kariniai ekspertai ir etikos specialistai siūlo įvairius saugiklius ir kontrolės mechanizmus:
- „Žmogus grandinėje” (Human-in-the-loop) – sistema negali atlikti kritinių veiksmų be tiesioginio žmogaus patvirtinimo
- „Žmogus virš grandinės” (Human-on-the-loop) – žmogus prižiūri sistemą ir gali bet kada perimti kontrolę ar nutraukti operaciją
- „Žmogus už grandinės” (Human-out-of-the-loop) – sistema veikia visiškai autonomiškai, tačiau pagal iš anksto nustatytas griežtas taisykles ir apribojimus
Įvairios šalys ir organizacijos renkasi skirtingus požiūrius, priklausomai nuo jų etinės pozicijos ir strateginių poreikių. Pavyzdžiui, JAV gynybos departamentas 2012 metais išleido direktyvą 3000.09, kuri reikalauja „atitinkamo žmogiškojo sprendimo priėmimo” autonominėse ir pusiau autonominėse ginklų sistemose.
DI ir kosmoso gynyba
Kosmosas tampa vis svarbesniu kariniu domenu, o DI vaidina lemiamą vaidmenį šioje srityje. DI technologijos naudojamos:
- Palydovų duomenų analizei ir interpretavimui
- Kosmoso objektų stebėjimui ir susidūrimų prognozavimui
- Potencialių kosmoso ginklų aptikimui ir neutralizavimui
- Autonominių kosmoso aparatų valdymui
JAV Kosmoso pajėgos, įkurtos 2019 metais, aktyviai diegia DI sprendimus kosmoso stebėjimui ir apsaugai. Europos kosmoso agentūra (ESA), kurioje dalyvauja ir Lietuva kaip asocijuota narė, taip pat plėtoja DI technologijas kosmoso objektų stebėjimui ir potencialių grėsmių identifikavimui.
Dirbtinio intelekto taikymo gynybos srityje iššūkiai
Etiniai klausimai
DI taikymas karinėje srityje kelia fundamentalių etinių klausimų:
- Ar yra moralu perduoti sprendimus dėl gyvybės ir mirties algoritmams?
- Kaip užtikrinti, kad autonominės sistemos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės principų?
- Kas prisiima atsakomybę, kai autonominė sistema padaro klaidą?
Šie klausimai tampa dar sudėtingesni, atsižvelgiant į tai, kad DI sprendimų priėmimo procesai dažnai yra „juodosios dėžės” – net jų kūrėjai ne visada gali paaiškinti, kodėl sistema priėmė konkretų sprendimą. Tai kelia rimtų problemų kariuomenėms, kurios privalo laikytis griežtų atskaitomybės standartų.
Įvairios organizacijos ir iniciatyvos, kaip „Campaign to Stop Killer Robots” ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, aktyviai ragina tarptautinę bendruomenę priimti teisiškai privalomą dokumentą, draudžiantį visiškai autonomines ginklų sistemas. Kitos organizacijos, kaip IEEE (Institute of Electrical and Electronics Engineers), kuria etinius standartus DI sistemoms.
Strateginis stabilumas ir ginklų kontrolė
DI technologijų integracija į karines sistemas gali turėti reikšmingą poveikį strateginiam stabilumui ir branduolinei atgrasai:
- DI sistemos gali sutrumpinti sprendimų priėmimo laiką krizės metu, padidindamos netikrumo riziką
- Automatizuotos gynybos sistemos gali susilpninti branduolinio atgrasymo efektyvumą
- DI technologijų platinimas gali suteikti mažesnėms valstybėms ir nevalstybiniams veikėjams priėjimą prie pažangių karinių pajėgumų
Tradiciniai ginklų kontrolės mechanizmai sunkiai pritaikomi DI technologijoms dėl jų nematerialaus pobūdžio ir dvejopo panaudojimo galimybių. Pavyzdžiui, tie patys algoritmai, kurie naudojami civilinėje medicininėje diagnostikoje, gali būti pritaikyti karinei taikinių atpažinimo sistemai.
Jungtinių Tautų Konvencinių ginklų konvencijos (CCW) ekspertų grupė nuo 2014 metų diskutuoja apie galimą autonominių ginklų sistemų reguliavimą, tačiau progresas šioje srityje yra lėtas dėl skirtingų valstybių pozicijų.
Techniniai iššūkiai ir pažeidžiamumai
DI karinės sistemos susiduria su įvairiais techniniais iššūkiais:
- Patikimumas – kaip užtikrinti, kad sistema veiktų kaip numatyta įvairiose, dažnai nenuspėjamose situacijose
- Atsparumas priešiškiems veiksmams – kaip apsaugoti DI sistemas nuo manipuliavimo ir apgaulingų atakų
- Sąveikumas – kaip užtikrinti, kad skirtingos DI sistemos efektyviai bendradarbiautų tarpusavyje
- Testavimas ir validavimas – kaip patikimai įvertinti DI sistemų veikimo charakteristikas realaus pasaulio scenarijuose
Ypač didelį susirūpinimą kelia vadinamosios „adversarial attacks” – specialiai sukurti duomenys, galintys suklaidinti DI sistemas. Tyrėjai jau parodė, kad mašininio mokymosi algoritmai, ypač naudojami vaizdų atpažinimui, gali būti lengvai suklaidinti subtiliais pakeitimais, kurie žmogui būtų nepastebimi. Tai kelia rimtą riziką karinėms sistemoms, kurios remiasi tokiomis technologijomis.
Skaitmeninės atskirties didinimas
DI technologijų vystymasis gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp technologiškai pažangių ir mažiau išsivysčiusių valstybių. Šalys, turinčios prieigą prie pažangiausių DI technologijų, gali įgyti reikšmingą karinį pranašumą prieš tas, kurios tokių galimybių neturi.
Tai kelia klausimų apie potencialią naują ginklų lenktynes, kur technologinis pranašumas gali tapti lemiamu faktoriumi. Tokia situacija gali paskatinti mažiau išsivysčiusias šalis ieškoti asimetrinių atsakų, įskaitant masinio naikinimo ginklų plėtrą ar kibernetinio karo taktikas.
DI gynybos technologijų reglamentavimas ir tarptautinės pastangos
Tarptautinės teisės pritaikymas
Esama tarptautinė humanitarinė teisė (IHL) buvo sukurta dar prieš atsirandant daugeliui šiuolaikinių technologijų, įskaitant DI. Todėl kyla klausimas, kaip šios teisinės normos turėtų būti taikomos naujiems technologiniams iššūkiams:
- Tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja laikytis proporcingumo, atskyrimo ir atsargumo principų ginkluotuose konfliktuose. Ar autonominės sistemos gali užtikrinti šių principų laikymąsi?
- Ženevos konvencijų 36 straipsnis reikalauja, kad valstybės įvertintų naujų ginklų atitikimą tarptautinei teisei. Kaip šis reikalavimas turėtų būti taikomas DI sistemoms?
- Kas prisiima teisinę atsakomybę už autonominių sistemų veiksmus – programuotojai, vadai, ar valstybė?
Jungtinių Tautų specialus pranešėjas neteisminių, tyčinių ar savavališkų egzekucijų klausimais 2021 metais pateikė ataskaitą, kurioje ragino uždrausti autonomines ginklų sistemas, kurios negali būti naudojamos laikantis tarptautinės humanitarinės teisės.
Nacionalinės DI strategijos gynybos srityje
Įvairios šalys kuria nacionalines strategijas ir politikas, reguliuojančias DI naudojimą gynybos srityje:
- JAV 2020 metais priėmė Nacionalinę dirbtinio intelekto iniciatyvą, apimančią ir gynybos sritį, kurioje pabrėžiamas etiškas DI naudojimas ir žmogaus priežiūra
- Kinija savo 2017 metų „Next Generation Artificial Intelligence Development Plan” aiškiai įvardija DI kaip nacionalinio saugumo prioritetą ir siekia tapti pasauline lydere šioje srityje
- Europos Sąjunga 2021 metais pristatė pirmąjį teisės aktų projektą dėl DI, apimantį ir karines taikymo sritis, kuriame aukštos rizikos DI sistemoms numatomi griežti reikalavimai
Lietuva, kaip NATO ir ES narė, prisijungia prie šių organizacijų iniciatyvų ir plėtoja savo nacionalines strategijas, atitinkančias šių organizacijų gaires. 2019 metais Lietuvos krašto apsaugos ministerija įsteigė Technologijų ir inovacijų skyrių, kurio viena iš užduočių yra koordinuoti DI technologijų diegimą gynybos srityje.
Tarptautinės iniciatyvos ir bendradarbiavimas
Augantis susirūpinimas dėl autonominių ginklų sistemų paskatino įvairias tarptautines iniciatyvas:
- JT Konvencinių ginklų konvencijos (CCW) ekspertų grupė nuo 2014 metų rengia susitikimus, skirtus autonominių ginklų sistemų reguliavimui
- Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas aktyviai dalyvauja diskusijose dėl autonominių ginklų ir ragina valstybes priimti naujus teisinius įsipareigojimus
- Nevyriausybinės organizacijos, kaip „Campaign to Stop Killer Robots”, siekia visiškai uždrausti autonomines ginklų sistemas
NATO 2021 metais priėmė DI strategiją, kurioje pabrėžiamas atsakingas DI naudojimas gynybos srityje ir įsipareigojimas laikytis tarptautinės teisės. Aljansas taip pat įsteigė DI meistriškumo centrą Estijoje, kurio veikloje dalyvauja ir Lietuva.
Lietuvos perspektyva ir regioninis saugumas
Baltijos regiono saugumo ypatumai
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims DI taikymas gynybos srityje turi specifinių aspektų:
- Geografinė padėtis šalia Rusijos reikalauja efektyvaus ribotų gynybinių resursų panaudojimo
- Hibridinės grėsmės, įskaitant dezinformaciją ir kibernetines atakas, tampa vis aktualesniu iššūkiu
- Priklausomumas nuo NATO sąjungininkų reikalauja sąveikių sistemų ir procedūrų
DI technologijos gali padėti Baltijos šalims spręsti šiuos iššūkius:
- Efektyviau stebėti ir analizuoti grėsmes pasienyje
- Anksti aptikti ir neutralizuoti dezinformacijos kampanijas
- Optimizuoti ribotus gynybos resursus
- Stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus
Pavyzdžiui, Estijos kibernetinio saugumo strategijoje DI įvardinamas kaip svarbus įrankis aptinkant ir neutralizuojant kibernetines grėsmes. Latvija ir Lietuva taip pat plėtoja panašius pajėgumus, dažnai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir su NATO sąjungininkais.
Lietuvos iniciatyvos ir galimybės
Lietuva, kaip NATO ir ES narė, aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, susijusiose su DI taikymu gynybos srityje:
- Lietuvos kariai dalyvauja NATO vadovaujamose misijose, kur naudojamos pažangios technologijos, įskaitant DI elementus
- Lietuvos mokslininkai ir gynybos specialistai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų NATO šalių, plėtodami ir testuodami naujas technologijas
- Lietuvos gynybos pramonė ieško nišų, kur galėtų prisidėti prie DI gynybos sprendimų kūrimo
Viena iš perspektyvių sričių Lietuvai yra kibernetinio saugumo technologijos, kuriose šalis jau dabar turi stiprių kompetencijų. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bendradarbiauja su akademine bendruomene ir privačiu sektoriumi, kuriant DI pagrįstus sprendimus kibernetinėms grėsmėms aptikti ir neutralizuoti.
Bendradarbiavimas su NATO ir ES
Lietuvos, kaip mažos valstybės su ribotais resursais, dalyvavimas tarptautiniuose gynybos projektuose yra ypač svarbus:
- NATO iniciatyva „Smart Defence” skatina šalis nares bendradarbiauti kuriant ir įsigyjant gynybos pajėgumus, įskaitant DI technologijas
- ES Nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) projektai apima ir DI taikymo gynybos srityje elementus
- Europos gynybos fondas finansuoja tyrimų projektus, kuriuose dalyvauja ir Lietuvos partneriai
Bendradarbiavimas su didesnėmis NATO ir ES valstybėmis suteikia Lietuvai prieigą prie technologijų ir žinių, kurias pati sukurti būtų per brangu. Tuo pačiu Lietuva gali prisidėti savo specifinėmis kompetencijomis ir patirtimi kovoje su hibridinėmis grėsmėmis.
Ateities perspektyvos ir galimi scenarijai
Technologinė evoliucija ir jos pasekmės
Artimiausiais dešimtmečiais tikėtini šie DI gynybos technologijų raidos etapai:
- Trumpuoju laikotarpiu (5-10 metų):
- Didėjantis DI taikymas žvalgybos ir duomenų analizės srityse
- Pusiau autonominių sistemų tobulinimas ir platesnis diegimas
- Patobulinti žmogaus-mašinos sąsajos sprendimai mūšio lauke
- Vidutiniu laikotarpiu (10-20 metų):
- Pirmos kartos visiškai autonominės sistemos ribotuose kontekstuose
- DI integravimas į strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo procesus
- Naujos kartos kibernetinio karo įrankiai, pagrįsti DI technologijomis
- Ilguoju laikotarpiu (20+ metų):
- Potencialus kvantinio skaičiavimo ir DI sintezės poveikis karinėms technologijoms
- Neuroninių sąsajų taikymas kariniams tikslams
- Galimas dirbtinio bendro intelekto (AGI) poveikis karinei sričiai
Šie pokyčiai kels vis naujų etinių, teisinių ir strateginių klausimų, į kuriuos tarptautinė bendruomenė turės rasti atsakymus.
Geopolitinės implikacijos
DI technologijų raida gynybos srityje turės reikšmingų geopolitinių pasekmių:
- Galios balansas tarp valstybių gali pasikeisti priklausomai nuo jų gebėjimo kurti ir diegti pažangias DI sistemas
- Mažoms valstybėms, įskaitant Lietuvą, teks ieškoti būdų išlikti konkurencingoms naujoje technologinėje aplinkoje
- Formuosis naujos sąjungos ir bendradarbiavimo formatai, pagrįsti technologinėmis partnerystėmis
Jau dabar matome ryškėjančią technologinę konkurenciją tarp JAV ir Kinijos, kurioje DI vaidina centrinį vaidmenį. Europa, įskaitant Lietuvą, siekia išlaikyti savo technologinį suverenumą ir konkurencingumą šiame kontekste.
Reguliavimo ateitis
Tarptautinis DI gynybos technologijų reguliavimas išlieka neapibrėžtas:
- Gali būti priimtas teisiškai privalomas dokumentas, draudžiantis tam tikras autonominių ginklų kategorijas
- Alternatyviai, gali formuotis „minkšta teisė” ir geriausios praktikos, kurių valstybės savanoriškai laikytųsi
- Techniniai standartai ir sertifikavimo procedūros gali tapti svarbiu reguliavimo elementu
Lietuvai, kaip mažai valstybei, palaikančiai tarptautinę taisyklėmis grįstą tvarką, tarptautinis reguliavimas yra naudingas. Todėl tikėtina, kad Lietuva ir toliau rems pastangas sukurti aiškią teisinę sistemą DI taikymui gynybos srityje.
Išvados
Dirbtinio intelekto taikymas gynybos sistemose yra neišvengiama realybė, keičianti karybos pobūdį ir keliantį fundamentalių etinių, teisinių ir strateginių klausimų. Lietuva, kaip NATO ir ES narė, aktyviai dalyvauja šiame procese, siekdama užtikrinti savo saugumą ir prisidėti prie tarptautinės taikos ir stabilumo.