2. Medaus kilmė ir gamyba
2.1. Kaip bitės gamina medų
Medus yra bičių perdirbtas augalų nektaras arba medingųjų augalų išskiriamos sultys (medingasis lipčius). Darbinės bitės surenka nektarą, laikomą savo antrajame skrandyje (vadinamame „medaus skrandžiu“). Ten fermentai pradeda cheminį nektaro skaidymą. Grįžusios į avilį, bitės perduoda nektarą kitoms darbininkėms, kurios toliau jį fermentuoja ir saugo koriuose, kol jis subręsta. Brandinimo metu iš medaus išgaruoja drėgmė, o bitės korius užsandarina vašku.
2.2. Medaus sudėtis
Medaus sudėtyje yra daugiau nei 200 cheminių junginių. Pagrindiniai komponentai:
- Angliavandeniai – apie 80 % (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kiti cukrūs).
- Vanduo – 15–20 %.
- Fermentai – invertazė, glukozės oksidazė, amilazė.
- Vitaminai – B1, B2, B3, B5, B6, C ir kt.
- Mineralai – kalcis, geležis, cinkas, kalis, magnis, fosforas.
- Aminorūgštys ir baltymai – nors jų kiekis nedidelis, jie svarbūs mitybinei vertei.
- Fitocheminės medžiagos – flavonoidai, fenolio junginiai, antioksidantai.
3. Medaus rūšys
3.1. Pagal augalų kilmę
- Liepų medus – šviesiai geltonas, išskirtinio kvapo, stiprus antibakterinis poveikis.
- Grikių medus – tamsus, turtingas geležimi, intensyvaus skonio.
- Dobilų medus – šviesus, švelnus, saldus.
- Rapsų medus – greitai kristalizuojasi, labai saldus, šviesus.
- Pievų ar mišrus medus – iš įvairių laukinių augalų, įvairių savybių.
3.2. Pagal fizikines savybes
- Skystas medus – ką tik išsuktas, skaidrus ar pusiau skaidrus.
- Kristalizuotas medus – natūraliai sukietėjęs dėl cukrų kristalizacijos.
- Kreminis medus – dirbtinai maišytas, kad taptų vientisos tekstūros.
3.3. Pagal kilmės vietą
Skirtingų geografinių zonų medus pasižymi savita sudėtimi. Pvz., tropikų šalyse medus turi daugiau antioksidantų, o kalnuose – stipresnį aromatą dėl žydinčių augalų įvairovės.
4. Fizikinės ir cheminės savybės
- Tankis – apie 1,38–1,45 g/cm³.
- pH – 3,2–4,5; medus rūgštus, todėl nepalanki terpė bakterijų dauginimuisi.
- Drėgmės kiekis – mažiau nei 20 %, kuo mažiau – tuo ilgesnis galiojimo laikas.
- Elektrinis laidumas – naudojamas nustatyti medaus rūšį (pvz., grikių medus laidus dėl mineralų kiekio).
5. Biologinis aktyvumas
5.1. Antimikrobinės savybės
Medaus antibakterinis poveikis priklauso nuo:
- Mažo pH.
- Vandenilio peroksido buvimo (fermentinės kilmės).
- Fitocheminių medžiagų.
- Dėl šių savybių medus veiksmingas prieš bakterijas, grybelius, net kai kurias virusų formas.
5.2. Antioksidacinis poveikis
Medaus sudėtyje esantys flavonoidai, fenolio rūgštys ir fermentai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Tai svarbu lėtinių ligų prevencijai – nuo vėžio iki širdies ligų.
5.3. Priešuždegiminės savybės
Moksliniai tyrimai rodo, kad medus mažina uždegiminius žymenis organizme. Dėl šios savybės jis tinkamas gerklės, odos ir net vidaus organų uždegimui malšinti.
6. Medus sveikatai
6.1. Imuninės sistemos stiprinimas
Dėl antioksidantų ir fitocheminių junginių medus padeda stiprinti imunitetą, mažinti jautrumą virusams ir bakterijoms.
6.2. Virškinimui ir žarnynui
Medaus prebiotinės savybės skatina „gerųjų“ bakterijų (pvz., Lactobacillus) augimą žarnyne. Jis padeda nuo vidurių užkietėjimo, gastrito, gerina maisto pasisavinimą.
6.3. Kvėpavimo takams
Medaus sirupai, arbatos su medumi – klasikinis sprendimas kosuliui, bronchitui, gerklės skausmui. Jis padengia gleivinę, slopina dirginimą, mažina uždegimą.
6.4. Žaizdoms ir odai
Medaus užtepimai skatina žaizdų gijimą, dezinfekuoja, mažina randėjimą. Naudojamas nudegimams, opoms, įbrėžimams gydyti.
7. Naudojimas kosmetikoje
Medaus drėkinamosios, priešuždegiminės ir antibakterinės savybės daro jį idealia sudedamąja dalimi:
- Veido kaukėse – šviesina odą, mažina spuogus.
- Plaukų kaukėse – maitina ir drėkina plaukus.
- Lūpų balzamuose – apsaugo nuo išsausėjimo.
8. Medus mityboje
8.1. Kaip sveikas saldiklis
Skirtingai nuo rafinuoto cukraus, medus turi maistinių medžiagų. Nors kaloringas, tačiau mažesnėmis porcijomis saldina efektyviau.
8.2. Tinkamas vaikams ir suaugusiems
Vaikams iki 1 metų – nerekomenduojamas dėl botulizmo rizikos. Vyresniems – naudinga ir skanu.
8.3. Derinimas su kitais produktais
Medaus negalima šildyti virš 40 °C – aukšta temperatūra naikina jo naudingas savybes. Idealiai tinka su arbata, jogurtu, vaisiais, sūriais, košėmis.
9. Tradicinis ir religinis vaidmuo
- Senovės Egiptas – medus naudotas balzamavimui ir aukojimams.
- Indija (Ajurveda) – medus laikomas vienu iš „gyvybės nešėjų“.
- Biblija ir Koranas – medus minimas kaip dieviškas maistas.
- Lietuvoje – medus svarbi etnokultūrinė vertybė: naudojamas kalėdiniuose patiekaluose, meduoliuose, apeigose.
10. Moksliniai tyrimai
10.1. Medaus antibakterinis aktyvumas
Tyrimai rodo, kad kai kurios medaus rūšys (pvz., Manuka medus) gali būti efektyvesnės nei kai kurie antibiotikai prieš tam tikras bakterijas (Staphylococcus aureus, E. coli).
10.2. Medus ir vėžys
Nors tyrimai ankstyvi, kai kurie rodo, kad medus gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi per antioksidacinį poveikį.
10.3. Diabetas ir medus
Medaus glikeminis indeksas mažesnis nei cukraus, bet sergantiems diabetu vartoti saikingai. Kai kurie tyrimai nurodo, kad medus gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, ypač jei vartojamas su kitais maisto produktais.
11. Medaus kokybės vertinimas
- Drėgmės kiekis – kuo mažiau, tuo geriau.
- Fermentų aktyvumas – rodiklis, ar medus nebuvo perkaitintas.
- Diastazės skaičius – fermentų aktyvumo matas.
- HMF kiekis (hidroksimetilfurfurolo) – jo padidėjimas rodo perkaitinimą.
12. Apibendrinimas
Medus – unikalus natūralus produktas, pasižymintis ne tik puikiu skoniu, bet ir gausybe naudingų savybių. Jis tinka sveikatai stiprinti, ligoms gydyti, grožio procedūroms ir mitybai praturtinti. Nors ir yra cukraus šaltinis, dėl savo biologinės įvairovės ir fermentų jis laikomas žymiai vertingesniu nei įprastas saldiklis. Tinkamai laikomas ir vartojamas medus gali būti ilgalaikė investicija į sveikatą.