Plėšrūnai sausumoje
Didieji katiniai
Tigras (Panthera tigris) yra vienas galingiausių ir pavojingiausių plėšrūnų pasaulyje. Šiuo metu laukinėje gamtoje gyvena šešios tigrų porūšės:
- Bengalijos tigras – daugiausia Indijoje, Bangladeše, Nepale ir Butane
- Sibiro (arba Amūro) tigras – Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir šiaurės rytų Kinijoje
- Sumatros tigras – Indonezijos Sumatros saloje
- Indokinijos tigras – Tailande, Mianmare, Laose ir Vietname
- Malaizijos tigras – Malaizijos pusiasalyje
- Pietų Kinijos tigras – beveik išnykęs, galbūt jau visiškai išnykęs laukinėje gamtoje
Tigrai gyvena įvairiose buveinėse: tankiuose miškuose, pelkėtose vietovėse, savanose ir net pusiau dykuminėse teritorijose. Jiems reikia dviejų pagrindinių dalykų: pakankamo grobio ir vandens šaltinio.
Liūtas (Panthera leo) dažnai vadinamas „žvėrių karaliumi”, yra socialus plėšrūnas, gyvenantis Afrikos savanose ir pusiau dykuminėse srityse. Maža populiacija taip pat išlikusi Indijos Giro miškuose. Liūtai yra vieninteliai socialūs katiniai, gyvenantys grupėmis, vadinamomis praidais. Jie medžioja kartu, dažniausiai naktį ar auštant, ir gali nužudyti gyvūnus, kurie yra daug didesni už juos pačius.
Leopardas (Panthera pardus) yra prisitaikantis plėšrūnas, randamas Afrikoje ir dalyje Azijos. Jie gali gyventi labai įvairiose buveinėse: nuo dykumų ir pusiau dykuminių regionų iki atogrąžų miškų, kalnuotų vietovių. Leopardai yra žinomi dėl savo jėgos – jie gali nutempti nužudytą grobį į medžius, kad apsaugotų jį nuo kitų plėšrūnų.
Jaguaras (Panthera onca) yra didžiausias Amerikos kontinento katinas, gyvenantis Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Jie mėgsta tankius, drėgnus miškus, ypač Amazonės baseine, tačiau juos galima rasti ir atvirosiose savanose bei dykuminėse vietovėse. Jaguarai yra puikūs plaukikai ir dažnai medžioja netoli vandens.
Puma (Puma concolor), taip pat žinoma kaip kalnu liūtas ar kuguaras, yra plačiai paplitusi Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Pumos gali prisitaikyti prie įvairių buveinių – nuo kalnuotų regionų iki miškų, dykumų ir pelkių. Jos yra vienos lankščiausių didžiųjų kačių.
Vilkai ir laukiniai šunys
Pilkasis vilkas (Canis lupus) kadaise buvo labiausiai paplitęs žinduolis pasaulyje, tačiau dabar jo arealas gerokai sumažėjęs. Vilkai gyvena Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje, teritorijose, kurios apima viską nuo tundros iki miškų, prerijos ir net dykumų pakraščių. Jie yra socialūs gyvūnai, gyvenantys grupėmis – gaujomis, kurios kartu medžioja ir augina jauniklius.
Afrikiniai laukiniai šunys (Lycaon pictus) gyvena Afrikos savanose ir yra vieni sėkmingiausių medžiotojų tarp visų sausumos plėšrūnų – jų medžioklės sėkmės rodiklis siekia 80%. Jie gyvena gaujomis ir medžioja kartu, išvystydami didžiulį greitį ir nuvarydami savo grobį.
Dingo (Canis lupus dingo) yra laukinis šuo, randamas Australijoje. Jie prisitaikė prie įvairių buveinių visame žemyne, nuo dykumų iki miškų ir kalnuotų regionų.
Meškos
Rudoji meška (Ursus arctos), įskaitant Šiaurės Amerikos grizzly, yra plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Jos gyvena miškuose, kalnuotose vietovėse ir tundrose. Nors rudosios meškos yra visaėdės, pavasarį po žiemos miego jos tampa aktyviais medžiotojais.
Baltoji meška (Ursus maritimus) gyvena Arkties regione, įskaitant Šiaurės ašigalį, Aliaską, Kanadą, Grenlandiją, Norvegiją ir Rusiją. Jos specializuojasi medžioti ruonius ant jūrų ledo ir yra prisitaikiusios prie žiaurių šaltų oro sąlygų.
Juodoji meška (Ursus americanus) gyvena Šiaurės Amerikoje, nuo Aliaskos iki Meksikos. Jos gyvena įvairiose buveinėse, bet daugiausia miškuose. Nors juodosios meškos dažniausiai maitinasi augaliniu maistu, jos taip pat medžioja gyvūnus ir minta maitomis.
Krokodilai ir aligatoriai
Nilo krokodilas (Crocodylus niloticus) gyvena Afrikos upėse, ežeruose ir pelkėse. Tai vienas didžiausių ir pavojingiausių krokodilų pasaulyje, galintis užaugti iki 6 metrų ilgio. Nilo krokodilai yra oportunistiniai medžiotojai, atakuojantys gyvūnus, kurie ateina atsigerti prie vandens telkinių.
Druskos vandens krokodilas (Crocodylus porosus) yra didžiausias gyvas roplys ir vienas pavojingiausių plėšrūnų pasaulyje. Jie gyvena Indijos, pietryčių Azijos, šiaurinės Australijos ir vakarinės Ramiojo vandenyno pakrantėse. Jie gali gyventi tiek gėlame, tiek sūriame vandenyje, todėl ir gavo tokį pavadinimą.
Amerikos aligatorius (Alligator mississippiensis) gyvena pietryčių JAV pelkėse, upėse ir ežeruose. Jie yra mažiau agresyvūs nei krokodilai, tačiau vis tiek yra galingi plėšrūnai, medžiojantys žinduolius, paukščius ir žuvis.
Kiti žymūs sausumos plėšrūnai
Hiena (Hyaenidae šeima) gyvena Afrikoje ir dalyje Azijos. Dėmėtosios hienos (Crocuta crocuta) yra įspūdingi medžiotojai, o ne vien maitėdos, kaip dažnai manoma. Jos gyvena savanose ir pusiau dykuminėse teritorijose.
Komodų drakonas (Varanus komodoensis) yra didžiausias gyvas driežas, randamas keliose Indonezijos salose. Šie ropliai yra pavojingi plėšrūnai, galintys nužudyti ir suvalgyti gyvūnus, daug didesnius už save, įskaitant buivolus ir elnius.
Plėšrūnai vandenynuose
Rykliai
Baltasis ryklys (Carcharodon carcharias) yra vienas didžiausių ir pavojingiausių plėšrūnų vandenyse. Jie gyvena pakrantės vandenyse visuose didžiuosiuose vandenynuose, ypač prie Australijos, Pietų Afrikos, Kalifornijos ir Naujosios Anglijos krantų. Baltieji rykliai yra aukščiausi plėšrūnai savo ekosistemose, medžiojantys ruonius, jūrų liūtus, kitas žuvis ir net kitus ryklius.
Tigrinis ryklys (Galeocerdo cuvier) yra randamas tropiniuose ir subtropiniuose vandenyse visame pasaulyje, ypač Karibų jūroje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Jie yra žinomi dėl savo oportunistinio maitinimosi įpročių ir gali valgyti beveik viską – nuo žuvų ir vėžlių iki paukščių ir net šiukšlių.
Bukanosiai rykliai (Carcharhinus leucas) yra unikalūs tuo, kad gali gyventi tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse. Jie dažnai įplaukia į upes ir ežerus, pavyzdžiui, į Misisipę JAV ar Amazonę Pietų Amerikoje. Šie rykliai yra teritoriniai ir agresyvūs.
Banginiai plėšrūnai
Kasalotai (Physeter macrocephalus) yra didžiausi dantytieji banginiai, randami visuose pasaulio vandenynuose. Jie specializuojasi medžioti giliuose vandenyse, kur gaudo milžiniškus kalmaras ir kitas giliųjų vandenų žuvis. Kasalotai gali nardyti giliau nei 2000 metrų ir išbūti po vandeniu iki 90 minučių.
Orkos (Orcinus orca), dar vadinamos banginiais žudikais, yra didžiausi delfinai, randami visuose vandenynuose. Orkos yra socialūs, intelektualūs plėšrūnai, gyvenantys grupėmis, vadinamomis podais. Jie medžioja įvairius jūrų gyvūnus, įskaitant ruonius, jūrų liūtus, banginius, ryklius ir net kitus delfinus. Kai kurios orkų populiacijos specializuojasi medžioti tam tikrus gyvūnus ir išvystė unikalias medžioklės technikas.
Kiti jūrų plėšrūnai
Jūrų liūtai ir ruoniai (Otariidae ir Phocidae šeimos) yra plėšrūs jūrų žinduoliai, randami įvairiuose pasaulio vandenynuose. Jie maitinasi žuvimis, galvakojais moliuskais ir vėžiagyviais.
Jūrų kraštūnės (Anguilla anguilla) yra pavojingi plėšrūnai, gyvenantys koraliniuose rifuose Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Jos turi galingas žiotis ir aštrius dantis, kuriuos naudoja medžioti žuvis ir bestuburius.
Plėšrūnai ore
Plėšrieji paukščiai
Ereliai yra dideli plėšrieji paukščiai, randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jie gyvena įvairiose buveinėse – nuo miškų iki kalnų ir dykumų. Baltegalvis erelis (Haliaeetus leucocephalus) yra Šiaurės Amerikos simbolis, gyvenantis netoli vandens telkinių. Auksinis erelis (Aquila chrysaetos) yra vienas didžiausių ir stipriausių erelių, randamas Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje ir dalyje Afrikos.
Vanagai yra vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai, randami visame pasaulyje. Jie turi trumpus, bet galingus sparnus, ilgas uodegas ir aštrius nagus. Vištvanagis (Accipiter gentilis) yra vienas didžiausių vanagų, gyvenantis Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos miškuose.
Sakalai yra greiti plėšrieji paukščiai, randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Sakalas keleivis (Falco peregrinus) yra greičiausias gyvūnas pasaulyje, galintis pasiekti iki 389 km/h greitį nerdamas žemyn. Jie gyvena įvairiose buveinėse, nuo tundros iki dykumų ir miestų.
Pelėdos yra naktiniai plėšrieji paukščiai, randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jos turi didelius, į priekį nukreiptus akis, kampuotas galvas ir stiprius, aštrius nagus. Didžioji didžiaragė pelėda (Bubo bubo) yra viena didžiausių pelėdų rūšių, randama Europoje, Azijoje ir dalyje Šiaurės Afrikos.
Plėšrūnai džiunglėse ir atogrąžų miškuose
Atogrąžų miškai ir džiunglės yra vieni biologinės įvairovės turtingiausių biomų planetoje, kuriuose gyvena daugybė plėšrūnų:
Anakonda (Eunectes murinus) yra viena didžiausių gyvačių pasaulyje, randama Pietų Amerikos Amazonės baseine. Šios vandens gyvatės medžioja upėse ir pelkėse, užsmaugdamos savo aukas.
Juodoji pantera (juodos spalvos jaguaras arba leopardas) gyvena tiek Amerikos, tiek Azijos ir Afrikos tropiniuose miškuose. Jų tamsus kailis padeda jiems slapstytis tankioje miško aplinkoje.
Harpia (Harpia harpyja) yra vienas didžiausių ir galingiausių plėšriųjų paukščių, gyvenantis nepaliestuose Centrinės ir Pietų Amerikos miškuose. Ji specializuojasi medžioti beždžiones ir tingius medžių viršūnėse.
Plėšrūnai poliariniuose regionuose
Nepaisant atšiaurių sąlygų, Arktis ir Antarktida taip pat yra namais galingiems plėšrūnams:
Baltoji meška jau minėta, yra aukščiausias Arkties plėšrūnas. Ji specializuojasi medžioti ruonius ant jūros ledo.
Ruoniai leopardai (Hydrurga leptonyx) yra pagrindiniai Antarktidos plėšrūnai. Jie medžioja pingvinus, žuvis ir kitus jūrų gyvūnus. Šie ruoniai yra žinomi dėl savo agresyvumo ir yra vieni iš nedaugelio gyvūnų, kurie medžioja šiltakraujus gyvūnus Antarktidoje.
Arkties lapė (Vulpes lagopus) yra mažas, bet prisitaikęs plėšrūnas, gyvenantis Arkties tundrose. Jos maitinasi smulkiais graužikais, paukščiais, kiaušiniais ir net banginiuose užsilikusiais maisto likučiais.
Plėšrūnai dykumose
Dykumos yra sunkios aplinkos, tačiau jose išsivystė specializuoti plėšrūnai:
Kojotai (Canis latrans) yra prisitaikę gyventi įvairiose buveinėse, įskaitant dykumas, ypač Šiaurės Amerikos pietvakariuose. Jie yra oportunistiniai medžiotojai ir maitėdos.
Dykumų lapės (Vulpes zerda) yra mažos lapės, randamos Sacharos dykumoje ir Arabijos pusiasalyje. Jos turi dideles ausis, kurios padeda išsklaidyti kūno šilumą ir aptikti grobį po smėliu.
Gyvačių ereliai yra plėšrieji paukščiai, specializuojantys medžioti gyvates dykuminėse vietovėse. Jie turi ypatingas žvynus ant kojų, apsaugančius juos nuo gyvatės įkandimų.
Plėšrūnų elgesio ypatumai
Medžioklės strategijos
Plėšrūnai išvystė įvairias medžioklės strategijas:
Tykojimas – katiniai (tigrai, leopardai) slapstosi ir priartėja prie savo grobio kuo arčiau prieš puolimą. Jie naudoja aplinkos maskuotę ir tylų judėjimą.
Persekiojimas – vilkai ir laukiniai šunys dažnai persekioja savo grobį ilgais atstumais, kol tas pavargsta. Jie pasikliauja ištvermingumu, o ne greičiu.
Pasalų rengimas – krokodilai ir aligatoriai dažnai laukia paniręs po vandeniu netoli kranto, kol grobis ateis atsigerti.
Kooperatyvinė medžioklė – liūtai, vilkai ir hienos medžioja grupėmis, kas leidžia jiems užpulti didesnius gyvūnus nei jie patys.
Teritorinis elgesys
Daugelis plėšrūnų yra teritoriniai:
Tigrų teritorijos gali siekti 60-100 kvadratinių kilometrų patinams ir mažiau patelėms. Jie pažymi savo teritorijas šlapimu, išmatomis ir draskant medžius.
Vilkų gaujos gina teritorijas, kurios gali siekti nuo 50 iki 1000 kvadratinių kilometrų, priklausomai nuo grobio gausumo.
Jūrų liūtų patinai gina savo haremą ir veisimosi teritoriją pakrantėse, kartais kovodami su kitais patinais dėl dominuojančios pozicijos.
Plėšrūnų prisitaikymai
Plėšrūnai išvystė įvairius fizinius ir elgesio prisitaikymus, padedančius jiems medžioti:
Aštrūs dantys ir nagai – beveik visi plėšrūnai turi specializuotus dantis mėsai pjaustyti ir stiprius nagus aukai pagauti.
Kamufliažas – dauguma plėšrūnų turi kūno spalvą, kuri padeda jiems susilieti su aplinka (tigro dryžiai, leopardo dėmės, liūto smėlio spalva).
Jutimo organai – puikiai išvystytos akys nakties medžioklei (katiniai), išskirtinė uoslė (vilkai), jautrios vibracijas aptinkančios sistemos (rykliai).
Greitis ir jėga – gepardai gali pasiekti 110 km/h greitį, o tigrai gali nutempti grobį, tris kartus sunkesnį už save.
Plėšrūnų svarba ekosistemose
Plėšrūnai atlieka svarbų vaidmenį išlaikant sveikas ir subalansuotas ekosistemas:
Populiacijų kontrolė – plėšrūnai reguliuoja žolėdžių gyvūnų skaičių, užkirsdami kelią pernelyg dideliam ganymui ir ekosistemos degradacijai.
Selektyvus spaudimas – plėšrūnai dažnai medžioja silpnesnius, senesnius ar sergančius gyvūnus, taip stiprindami grobio populiacijos genetiką.
Trofinis kaskadas – kai plėšrūnai pašalinami iš ekosistemos, tai gali sukelti dramatiškus pokyčius visoje ekosistemoje. Pavyzdžiui, vilkų reintrodukcija Jeloustono nacionaliniame parke sukėlė teigiamą efektą visai ekosistemai.
Maisto tinklo stabilumas – aukščiausi plėšrūnai padeda išlaikyti įvairių rūšių pusiausvyrą ekosistemoje, užtikrindami, kad nė viena rūšis netaptų per daug dominuojanti.
Plėšrūnų apsauga
Daugelis plėšrūnų šiandien susiduria su didelėmis grėsmėmis:
Buveinių praradimas – miškų kirtimas, urbanizacija ir žemės ūkio plėtra mažina teritorijas, tinkamas plėšrūnų gyvenimui.
Brakonierystė – nelegali medžioklė dėl kailio, organų ar sporto ir toliau kelia grėsmę daugeliui plėšrūnų rūšių.
Konfliktai su žmonėmis – plėšrūnai dažnai žudomi, kai jie atakuoja naminius gyvūnus arba yra suvokiami kaip grėsmė žmonėms.
Klimato kaita – keičiasi ekosistemos, o kartu ir plėšrūnų bei jų grobio paplitimas ir elgesys.
Apsaugos pastangos visame pasaulyje bando spręsti šias problemas per saugomų teritorijų steigimą, griežtesnius medžioklės įstatymus, švietimo programas ir konfliktų mažinimo strategijas.
Plėšrūnai gyvena visose planetos ekosistemose – nuo giliausių vandenynų iki aukščiausių kalnų, nuo atogrąžų miškų iki poliarinių regionų. Jų įvairovė ir prisitaikymai rodo evoliucijos jėgą ir gamtos gebėjimą užpildyti kiekvieną ekologinę nišą. Nors jie kartais kelia baimę, plėšrūnai yra nepaprastai svarbūs sveikų ekosistemų palaikymui ir yra vieni įspūdingiausių, galingiausių ir charizmatiškiausių gyvūnų pasaulyje.