Windows 95: revoliucija asmeninių kompiuterių istorijoje
1995 metų rugpjūčio 24 dieną Microsoft pristatė Windows 95 – operacinę sistemą, kuri iš esmės pakeitė žmonių sąveiką su kompiuteriais. Tuo metu tai buvo nepaprastai lauktas produktas, kurio reklamai buvo panaudota daina „Start Me Up” iš legendinės grupės „Rolling Stones”. Microsoft sumokėjo milijonus už teisę naudoti šią dainą, tačiau investicija pasiteisino su kaupu – Windows 95 tapo milžinišku komerciniu sėkme.
Windows 95 pristatė daugelį elementų, kurie iki šiol išlieka svarbia Windows platformos dalimi. Vienas ryškiausių – „Start” mygtukas, tapęs ikonišku Windows elementu. Kartu atsirado ir užduočių juosta, leidžianti greitai perjungti atvertas programas. Sistema pirmą kartą palaikė ilgus failo pavadinimus (iki 255 simbolių), o ankstesnės 8.3 simbolių ribos tapo praeitimi. Svarbus privalumas buvo ir „Plug and Play” funkcija, leidžianti sistemai automatiškai atpažinti naują techninę įrangą.
Windows 95 veikė 16/32 bitų architektūroje, turėjo kooperatyvinę daugiaprogramę sistemą ir minimalūs sistemos reikalavimai buvo gana kuklūs pagal šiandienos standartus: 386DX procesorius, 4 MB RAM (rekomenduojama 8 MB) ir apie 50-55 MB laisvos vietos kietajame diske. Interneto naršyklės nebuvo įtrauktos į pradinį sistemos paketą – vėliau buvo pristatytas „Internet Explorer”.
Pereinamasis laikotarpis: Windows 98, ME, 2000 ir XP
Po Windows 95 sekė keli svarbūs atnaujinimai. Windows 98 patobulino interneto integravimą ir pridėjo USB palaikymą. Windows Millennium Edition (ME) buvo paskutinė MS-DOS pagrindu sukurta Windows versija, tačiau ji buvo gana nestabili ir dažnai kritikuojama.
Windows 2000 buvo skirta verslo rinkai ir rėmėsi NT branduoliu, kuris užtikrino geresnį stabilumą. Tačiau tikrasis proveržis įvyko 2001 metais su Windows XP – sistema, kuri sujungė namų vartotojams skirtų Windows versijų patogumą su verslo klasės Windows NT technologijomis. XP pateikė atnaujintą grafinę vartotojo sąsają su „Luna” tema, geresnį daugiaprogramį režimą ir stabilumą. Ji tapo tokia populiari, kad daugelis vartotojų nenorėjo pereiti prie naujesnių versijų net po oficialios palaikymo pabaigos 2014 metais.
Vista, 7 ir 8: naujos eros bandymai
Windows Vista (2007) pristatė visiškai naują grafinį apipavidalinimą su „Aero” efektais, tačiau ji reikalavo galingesnės techninės įrangos ir turėjo suderinamumo problemų. Dėl šių priežasčių Vista nebuvo labai sėkminga.
Windows 7 (2009) išsprendė daugelį Vista trūkumų ir tapo viena populiariausių Windows versijų. Ji pateikė patobulintą „Aero” sąsają, geresnį našumą ir pataisytas suderinamumo problemas. Sistemoje atsirado naujos funkcijos, tokios kaip patobulinta užduočių juosta su miniatiūromis ir išplėstinis paieškos funkcionalumas.
Windows 8 (2012) bandė suvienyti tradicinių kompiuterių ir liečiamųjų įrenginių naudojimo patirtį. Buvo įvestas naujas „Metro” dizainas su plytelėmis vietoj pradžios meniu, tačiau daugeliui tradicinių vartotojų tai sukėlė nepatogumų. Windows 8.1 atnaujinimas grąžino kai kuriuos tradicinius elementus, tačiau sistema vis tiek nesulaukė tokio populiarumo kaip Windows 7.
Windows 10: vieninga platforma visiems įrenginiams
Windows 10, išleista 2015 metais, tapo ilgalaikės strategijos dalimi. Microsoft paskelbė, kad tai bus „paskutinė Windows versija”, pereinant prie nuolatinio atnaujinimo modelio. Sistema grąžino pradžios meniu, bet išlaikė ir kai kuriuos Windows 8 elementus, sukurdama hibridinę vartotojo sąsają, tinkamą tiek tradiciniams, tiek liečiamiesiems įrenginiams.
Windows 10 pristatė daug naujovių:
- Virtualinį asistentą Cortana
- Microsoft Edge naršyklę, pakeitusią Internet Explorer
- Universalias Windows programas, veikiančias visuose įrenginiuose
- Virtualius darbalaukius
- Našumo gerinimo priemones, tokias kaip užduočių rodinys
- Geresnę integraciją su debesų paslaugomis
- DirectX 12 grafikos API žaidimams
Per šešerius metus Windows 10 gavo daugybę atnaujinimų, kurie pridėjo naujas funkcijas, saugumo patobulinimus ir vartotojo sąsajos pakeitimus. Sistema tapo pagrindiniu Microsoft produktu, naudojamu milijarduose įrenginių visame pasaulyje.
Windows 11: naujas dizaino etapas
Nepaisant ankstesnių pareiškimų apie Windows 10 kaip „paskutinę versiją”, 2021 metais Microsoft pristatė Windows 11. Ši sistema pateikė ryškų dizaino atnaujinimą:
- Centruotą pradžios meniu ir užduočių juostą
- Apvalintus langų kampus
- Permatomas efektus su „Mica” medžiaga
- Iš naujo suprojektuotus sistemos elementus ir piktogramas
- Patobulintus valdiklius ir pranešimų centrą
Be vizualinių pakeitimų, Windows 11 taip pat:
- Pagerino virtualių darbalaukių funkcionalumą
- Pridėjo integruotą Microsoft Teams
- Patobulino jutiklinių įrenginių palaikymą
- Geriau optimizavo našumą
- Atnaujino Microsoft Store
- Įdiegė galimybę paleisti Android programas
- Pagerino žaidimų technologijas, įskaitant DirectStorage ir Auto HDR
Windows 11 taip pat padidino minimalius sistemos reikalavimus, reikalaudama TPM 2.0 saugumo modulio ir naujesnių procesorių, kas sukėlė tam tikrų diskusijų vartotojų tarpe.
Šiuolaikiniai Windows: 2025 metai
Šiandien, 2025 metais, Windows platforma toliau vystosi. Po Windows 11 diegimo Microsoft tęsė funkcijų tobulinimą reguliariais atnaujinimais. Šiuolaikinė sistema yra glaudžiai integruota su Microsoft 365 ekosistema ir Azure debesų paslaugomis. Dirbtinis intelektas tapo neatsiejama operacinės sistemos dalimi, padedantis vartotojams atlikti užduotis, optimizuoti sistemą ir personalizuoti naudojimo patirtį.
Pagrindiniai pokyčiai per 30 metų
Lyginant Windows 95 su šiuolaikiniais Windows, matome milžiniškus pokyčius:
- Techniniai reikalavimai: Nuo 4-8 MB RAM ir 50 MB disko vietos iki kelių GB RAM ir dešimčių GB disko vietos.
- Vartotojo sąsaja: Nuo paprastos dvimatės grafikos iki sudėtingų trimačių efektų, animacijų ir adaptyvaus dizaino.
- Saugumas: Nuo minimalios apsaugos iki daugiasluoksnės saugumo architektūros su biometrine autentifikacija, šifravimu ir reguliariais saugumo atnaujinimais.
- Interneto integracija: Nuo atskiros interneto naršyklės iki visapusiškos integracijos su debesų paslaugomis, sinchronizavimo ir nuolatinio ryšio.
- Daugiaprogramis režimas: Nuo kooperatyvinio daugiaprogramio režimo iki tikro daugiapricesoriaus palaikymo ir efektyvaus išteklių valdymo.
- Suderinamumas: Nuo riboto įrenginių palaikymo iki universalios platformos, veikiančios įvairiuose įrenginiuose – nuo kompiuterių iki planšečių ir net konsolių.
- Atnaujinimai: Nuo fizinių diskų ir retų atnaujinimų iki automatinių, nuolatinių atnaujinimų internetu.
- Pritaikymas neįgaliesiems: Nuo minimalių prieinamumo funkcijų iki išsamaus prieinamumo įrankių rinkinio, įskaitant balso atpažinimą, ekrano skaitytuvus ir specialius įvesties būdus.
- Dirbtinis intelektas: Nuo paprastų pagalbos funkcijų iki integruotų DI asistentų, galinčių atlikti sudėtingas užduotis ir personalizuoti sistemą.
- Ekosistema: Nuo autonominės OS iki centrinės dalies plačioje įrenginių ir paslaugų ekosistemoje.
Windows evoliucija atspindi visą technologijų pasaulio raidą – nuo paprastų grafinių sąsajų iki sudėtingų, dirbtinio intelekto valdomų sistemų, integruotų į kasdienį gyvenimą. Per 30 metų Windows iš paprasto įrankio tapo neatsiejama milijardų žmonių kasdienybės dalimi, nuolat prisitaikančia prie kintančių technologijų ir vartotojų poreikių.